Imigracijos teisininkas Lietuvoje: kada jo reikia ir ką jis daro
- Veranika Rusakovich
- prieš 17 valandų
- 9 min. skaitymo
Trumpas atsakymas: imigracijos teisininkas Lietuvoje naudingiausias tada, kai bylos baigtis ginčytina arba įrodymai sudėtingi – ankstesnis atsisakymas, skundas Regionų administraciniam teismui, dokumentai iš kelių šalių archyvų, gyvenimo pagrindo keitimas arba darbdavio pareigos įdarbinant ne ES piliečius. Esminis praktinis skirtumas: licencijuotas Lietuvos advokatas gali atstovauti jums Migracijos departamente ir vesti bylą teisme, o imigracijos konsultantas – ne. Nuo to, kuri iš šių situacijų yra jūsų, priklauso, ar reikia visaverčio atstovavimo, ar pakanka vienkartinės konsultacijos.
Zabulis Legal yra reguliuojama tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje ir Velse – tai svarbu, jei jūsų situacija apima abi jurisdikcijas: Jungtinėje Karalystėje gyvenančios šeimos su lietuviškomis šaknimis, britai, persikeliantys į Lietuvą, statuso klausimai po Brexit arba verslas, perkeliantis darbuotojus tarp rinkų.
Lietuvos imigracijos teisė apima nacionalines (D) vizas, laikinąjį ir nuolatinį leidimą gyventi, leidimus dirbti, Lietuvos pilietybę – įskaitant pilietybę pagal kilmę – ir šeimos susijungimą. Kiekvienas kelias turi savus įrodymų reikalavimus, o silpnoji vieta byloje paprastai atsiranda ne ten, kur pareiškėjai jos ieško
Šiame straipsnyje aptariame, kada kreipiamasi į imigracijos teisininką Lietuvoje, ką jis daro ir kuo tai skiriasi nuo imigracijos konsultanto paslaugų.
Kada reikia imigracijos teisininko Lietuvoje
Teisinis atstovavimas aiškiausiai pasiteisina šiais atvejais:
Situacija | Kodėl svarbi teisinė pagalba |
Ankstesnis atsisakymas | Atsisakymo pagrindai lemia, ar skųsti, ar taisyti ir teikti iš naujo, ar pradėti iš pradžių. Klaida čia kainuoja mėnesius. |
Skundas Regionų administraciniam teismui | Atstovavimas šiuose procesuose turi atitikti Lietuvos proceso taisykles; advokatas gali veikti, konsultantas – ne. |
Pilietybė pagal kilmę | Reikalingi protėvių dokumentai, dažnai iš kelių šalių archyvų. Pagrindinis praktinis sunkumas paprastai yra giminystės linijos ir protėvio pilietybės įrodymas dokumentais. |
Darbdaviai, įdarbinantys užsieniečius | Darbdavio dokumentų klaidos gali pakenkti paties darbuotojo leidimo galiojimui. |
Leidimas gyventi verslo veiklos pagrindu | Reikalavimai skiriasi nuo darbo santykių kelio; įmonės struktūrą verta peržiūrėti prieš ją įtvirtinant. |
Ilgalaikio gyventojo statusas | Esminis klausimas – ar gyvenimas užskaitomas kaip nepertraukiamas; tai tikslaus skaičiavimo pagal įstatymą klausimas. |
Šeimos susijungimas | Atskiri įrodymų reikalavimai tiek dėl santykių, tiek dėl kviečiančio asmens statuso. |
Kelio pasirinkimas | Prašymo pateikimas ne pagal tą kategoriją – viena dažniausių vilkinimo ir atsisakymų priežasčių. |
Leidimas gyventi ir nacionalinė (D) viza: ko jums reikia
Jei esate trečiosios šalies pilietis ir planuojate ilgalaikį buvimą Lietuvoje, tinkamas statusas priklauso nuo jūsų buvimo teisinio pagrindo, o ne vien nuo trukmės. Daugeliui trečiųjų šalių piliečių aktualūs šie variantai:
Šengeno (C) viza – trumpalaikis buvimas iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai nėra kelias gyventi Lietuvoje.
Nacionalinė (D) viza – pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 17 straipsnį, ilgalaikė viza suteikia užsieniečiui teisę atvykti į Lietuvą ilgesniam nei trijų mėnesių buvimui. Ji gali būti vienkartinė arba daugkartinė: vienkartinė ilgalaikė viza išduodama asmeniui, kuriam jau suteiktas laikinasis ar nuolatinis leidimas gyventi, o daugkartinė – užsieniečiui, atvykstančiam ilgesniam buvimui. Nacionalinei vizai teisę turinčių kategorijų ratas pastaraisiais metais susiaurėjo, todėl aktualią situaciją reikėtų pasitikrinti Migracijos departamento informacijoje.
Laikinasis leidimas gyventi – pagrindinis imigracinis statusas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje pagrindą: darbas, studijos, verslas, investicijos ar šeima.
Daugumai Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių aktualus imigracinis statusas yra būtent laikinasis leidimas gyventi, o ne nacionalinė viza – nors atskirų išimčių esama. Tai svarbu ne tik prašymo teikimo etape: Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas reikalauja nepertraukiamo gyvenimo turint laikinąjį leidimą gyventi, todėl Lietuvoje su nacionaline viza praleistas laikas neįskaitomas į penkerių metų kvalifikacinį laikotarpį nuolatiniam leidimui gyventi. Vizos kelio pasirinkimas dėl tariamo greitumo vėliau gali kainuoti metus.
Abu kelius išsamiai aptariame straipsnyje apie nacionalinių vizų (D) ir leidimo gyventi Lietuvoje tvarką užsienio darbuotojams.
Leidimas dirbti Lietuvoje: ką turi žinoti darbdaviai ir darbuotojai
Ne ES piliečių teisė dirbti Lietuvoje priklauso nuo darbdavio dokumentų tvarkingumo ne mažiau nei nuo paties darbuotojo dokumentų. Jei darbdavio dokumentai netvarkingi, tai ne tik nukelia darbo pradžios datą – tai gali sukelti abejonių dėl paties leidimo galiojimo.
Būtent čia imigracijos ir darbo teisė susikerta: darbo sutarties sąlygos, pareigybės aprašymas ir leidimo pagrindas turi sutapti. Teisininko užduotis – peržiūrėti darbo santykių struktūrą prieš teikiant prašymą ir konsultuoti darbdavį dėl jo nuolatinių pareigų.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai reiškia, kad tam tikros sankcijos darbdaviui – įskaitant pakartotinius pareigos pranešti institucijoms apie įdarbintus užsieniečius pažeidimus – gali iki metų paveikti darbuotojo teisę gauti laikinąjį leidimą gyventi. Dėl to darbdavio pusės atitiktis tampa tiesiogine imigracijos planavimo dalimi, o ne atskiru personalo klausimu.
Įdarbinate darbuotoją iš ne ES šalies? Konsultuojame darbdavius dėl tinkamo imigracijos kelio, reikalingų dokumentų ir atitikties reikalavimų – prieš pateikiant prašymą.
Kaip gauti Lietuvos pilietybę pagal kilmę
„Pilietybė pagal kilmę" – buitinis posakis. Lietuvos teisėje už jo slypi trys skirtingos procedūros, ir netinkamos pasirinkimas kainuoja brangiai:
Lietuvos pilietybės grąžinimas (reinstatement, kartais vadinamas restoration) – galimas asmenims, turėjusiems Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuonims, atsižvelgiant į Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas ir išimtis, įskaitant dvigubos pilietybės taisykles. Ši teisė neribojama laiko atžvilgiu ir galioja nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje dabar gyvenate.
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra lietuvių kilmės. Pats savaime jis nėra pilietybė, tačiau gali būti reikšmingas kreipiantis dėl pilietybės supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus reikalavimus.
Pilietybės fakto nustatymas – kai dokumentinių įrodymų Migracijos departamentui nepakanka, protėvio pilietybės faktas gali būti nustatytas teismine tvarka.
Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka turi savus įstatyme nustatytus reikalavimus, įskaitant taisykles dėl kitos pilietybės ir priesaikos. Ar galėsite išsaugoti turimą pilietybę, priklauso nuo dvigubos pilietybės išimčių Pilietybės įstatyme – pilietybės grąžinimas savaime nereiškia, kad dviguba pilietybė bus leidžiama kiekvienu atveju.
Prašymai teikiami per MIGRIS sistemą, dokumentų originalai pateikiami asmeniškai Migracijos departamente arba Lietuvos konsulate. Priklausomai nuo dokumento kilmės šalies, jo rūšies ir taikytinos tarptautinės sutarties, gali prireikti apostilės, legalizavimo arba patvirtinto vertimo.
Nesate tikri, ar jūsų lietuviška kilmė suteikia pagrindą? Peržiūrėsime jūsų jau turimus dokumentus, nustatysime, kuri iš trijų procedūrų tinka jūsų giminės linijai, ir pasakysime, kokių įrodymų dar trūksta – prieš pradedant darbą archyvuose.
Perėjimas nuo laikinojo leidimo gyventi prie ilgalaikio gyventojo statuso
Būtent pereinant nuo laikinojo leidimo gyventi prie nuolatinio dažniausiai kyla problemų. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas keliais pagrindais. Vienas jų – penkeri metai nepertraukiamo teisėto gyvenimo; būtent jis įgyvendina ES ilgalaikio gyventojo statuso režimą ir suteikia gerokai daugiau teisių bei stabilumo nei laikinasis leidimas, kurį tenka pratęsinėti.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnį užsienietis gali pretenduoti į nuolatinį leidimą gyventi po penkerių metų nepertraukiamo teisėto gyvenimo Lietuvoje turint laikinąjį leidimą gyventi, laikantis kitų įstatyme nustatytų sąlygų, įskaitant valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Gyvenimo pagrindo pakeitimas savaime skaičiavimo iš naujo nepradeda. Perėjimas nuo studijų prie darbo ar darbdavio pakeitimas penkerių metų laikotarpio nenutraukia, jei gyvenimas visą tą laiką išliko teisėtas ir be pertraukų. Vis dėlto ne visas laikas įskaitomas vienodai. Pagal 53 straipsnio 9 dalį, gyvenant su leidimu, išduotu studijų pagrindu, įskaitoma tik pusė laikotarpio – nebent Lietuvoje baigėte studijas ir įgijote aukštojo mokslo kvalifikaciją, tuomet įskaitomas visas laikotarpis. Nutraukti jį gali trys dalykai:
Ilgesnės išvykos iš šalies. ES ilgalaikių gyventojų direktyvos (2003/109/EB) 4 straipsnio 3 dalis leidžia trumpesnes nei šešių mėnesių iš eilės išvykas su sąlyga, kad iš viso per penkerius metus jos neviršys dešimties mėnesių. Kaip ši taisyklė taikoma Lietuvoje, priklauso nuo jūsų gyvenimo istorijos ir aktualios 53 straipsnio redakcijos – tai verta pasitikrinti prieš teikiant prašymą.
Tarpas tarp leidimų. Jei vieno laikinojo leidimo galiojimas baigėsi, o kitas dar neišduotas, šis tarpas gali nutraukti laikotarpį. Nacionalinė viza jo neužpildo: įstatymas skaičiavimą sieja būtent su laikinojo leidimo gyventi turėjimu.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
Kaip bus suskaičiuotas jūsų laikotarpis, priklauso nuo konkrečių aplinkybių – todėl savo situaciją geriau pasitikrinti iš anksto, o ne sužinoti apie stažo pertrūkį iš neigiamo sprendimo.
Imigracijos advokatas ar imigracijos konsultantas: kuo skiriasi
Skirtumas čia ne pavadinime, o tame, ką specialistas gali dėl jūsų padaryti.
Imigracijos konsultantas | Licencijuotas advokatas | |
Reguliuojama profesija | Ne | Taip – reguliuoja Lietuvos advokatūra |
Saistomas profesinio elgesio taisyklių ir drausminės priežiūros | Ne | Taip |
Profesinio konfidencialumo pareiga | Ne | Taip – advokato profesinė paslaptis |
Atstovauja jums Migracijos departamente | Ribotai | Taip |
Gali vesti jūsų bylą Regionų administraciniame teisme | Ne | Taip |
„Imigracijos konsultantas" – nereguliuojama sąvoka, kuria gali vadintis relokacijos agentūros, personalo konsultantai ir dokumentų rengimo paslaugų teikėjai.
Kai atsisakymą tenka ginčyti teisme, atstovavimas turi atitikti Lietuvos atstovavimo administraciniuose teismuose taisykles. Advokatas tokią bylą vesti gali, imigracijos konsultantas – ne. Kreipimasis į konsultantą byloje, kuri vėliau pasieks teismą, reiškia atstovo keitimą pačiu netinkamiausiu metu ir situacijos analizę iš naujo, spaudžiant terminams.
Ką praktiškai daro Lietuvos imigracijos teisininkas
Darbas paprastai apima:
Kelio įvertinimą – nustatymą, kuri vizos, leidimo gyventi ar pilietybės kategorija tinka jūsų situacijai, dar prieš teikiant bet kokius dokumentus
Prašymo parengimą ir peržiūrą – rengimą, pagrindžiančių įrodymų surinkimą, vertimų ir legalizavimo patikrą
Atstovavimą Migracijos departamente ir teritoriniuose migracijos padaliniuose
Atstovavimą teisme – atsisakymų išduoti vizą, leidimą gyventi ar pilietybės klausimais Regionų administraciniame teisme
Darbdavių konsultavimą – atitikties ir struktūrizavimo klausimais įmonėms, įdarbinančioms užsieniečius
Tarpvalstybinius klausimus – bylas, kuriose susikerta Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ar platesni ES imigracijos klausimai
Jums atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje? Atsiųskite mums sprendimą dėl atsisakymo. Įvertinsime teisinius pagrindus jį ginčyti, taikomą skundo terminą ir tai, kas jūsų atveju stipriau – skundas ar pataisytas naujas prašymas.
Kiek laiko trunka leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas
Terminai priklauso nuo kelio, nuo bylą nagrinėjančio migracijos padalinio ir – labiausiai – nuo to, kiek išsamus buvo dokumentų paketas pirmą kartą teikiant. Pagrindinis valdomas kintamasis čia yra ne institucijos greitis, o ciklų „pateikite dar ir tai" skaičius, kuriuos sukelia prašymas.
Laikinieji leidimai gyventi išduodami pratęsiamiems laikotarpiams, terminas priklauso nuo pagrindo (darbas, studijos, verslas ar šeima). Prašymai, pateikti su nepilnu dokumentų paketu arba ne pagal tą kategoriją, reguliariai nagrinėjami gerokai ilgiau nei gerai parengti tuo pačiu keliu.
Lietuvos imigracijos teisininkas su JK ir Lietuvos teisine patirtimi
Zabulis Legal APB – Lietuvoje registruota advokatų profesinė bendrija (įmonės kodas 306641254), reguliuojama Lietuvos advokatūros, pagrindinė būstinė: Vokiečių g. 18A-7, Vilnius. Praktikai vadovauja Vincentas Zabulis, LL.M (UCL) – advokatas Lietuvoje ir solisitorius, reguliuojamas SRA Anglijoje ir Velse, kartu su Jolanta Dokšute ir Ingrida Vaicekauskaite.
Mūsų imigracijos paslaugos Lietuvoje apima:
Šengeno ir nacionalinių (D) vizų tvarkymą
Laikinojo ir nuolatinio leidimo gyventi tvarkymą – darbo, studijų, verslo, investicijų ir šeimos pagrindais
Prašymus dėl Lietuvos pilietybės, įskaitant pilietybės pagal kilmę grąžinimą
Imigracijos konsultacijas Migracijos departamente ir teritoriniuose migracijos padaliniuose
Atstovavimą teisme bylose dėl atsisakymo išduoti vizą, laikinąjį ar nuolatinį leidimą gyventi, taip pat Lietuvos pilietybės klausimais
Darbdavių konsultavimą – įmonėms, įdarbinančioms ar perkeliančioms į Lietuvą darbuotojus iš ne ES šalių
Reguliavimas tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje ir Velse daro mus ypač tinkamus klientams, kurių situacija apima abi jurisdikcijas: Jungtinėje Karalystėje gyvenančioms šeimoms su lietuviškomis šaknimis, įmonėms, perkeliančioms darbuotojus tarp dviejų rinkų, ir asmenims, turintiems statusą vienoje šalyje ir teikiantiems dokumentus kitoje.
Dažniausiai užduodami klausimai apie imigracijos teisininkus Lietuvoje
Ar reikia teisininko norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje?
Teisinė pagalba svarbiausia ten, kur buvo ankstesnis atsisakymas, kur dokumentai gaunami iš kelių šalių, kur yra teisėto gyvenimo pertraukų arba kur susijusios darbdavio pareigos. Ji vertinga ir pradžioje, nes kategorijos pasirinkimas lemia viską, kas vyksta toliau.
Kaip gauti Lietuvos pilietybę pagal kilmę?
Lietuvos teisė tai skirsto į tris savarankiškas procedūras. Pilietybės grąžinimas galimas, jei protėvis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., atsižvelgiant į Pilietybės įstatymo sąlygas ir išimtis. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – atskiras dokumentas, nustatantis kilmę, tačiau pats savaime pilietybės nenustatantis; ar jis pagrįs prašymą dėl pilietybės, priklauso nuo taikomos procedūros ir įrodymų. Jei dokumentų nepakanka, pilietybės faktas gali būti nustatytas teisme. Netinkamos procedūros pasirinkimas – dažna ir brangi klaida.
Kuo nacionalinė (D) viza skiriasi nuo leidimo gyventi Lietuvoje?
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 17 straipsnį nacionalinė (D) viza suteikia užsieniečiui teisę atvykti į Lietuvą ilgesniam nei trijų mėnesių buvimui. Vienkartinė ilgalaikė viza išduodama asmeniui, kuriam jau suteiktas leidimas gyventi; daugkartinė – planuojamam ilgesniam buvimui. Laikinasis leidimas gyventi yra pagrindinis imigracinis statusas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikio gyvenimo pagrindą, ir skirtumas turi ilgalaikių pasekmių: laikas su nacionaline viza neįskaitomas į penkerių metų kvalifikacinį laikotarpį nuolatiniam leidimui gyventi.
Kada galima teikti prašymą dėl ilgalaikio gyventojo statuso Lietuvoje?
Po penkerių metų nepertraukiamo teisėto gyvenimo turint laikinąjį leidimą gyventi, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnį. Gyvenimo pagrindo pakeitimas laikotarpio neatnaujina, tačiau tarpai tarp leidimų ir ilgi nebuvimai gali nutraukti nepertraukiamumą.
Ar imigracijos teisininkas gali padėti, jei atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi?
Taip, ir tai kaip tik tas atvejis, kai atstovavimas svarbiausias. Atsisakymo pagrindus būtina suprasti prieš bet kokį pakartotinį prašymą, o bylą Regionų administraciniame teisme gali vesti advokatas, ko konsultantas daryti negali.
Ar imigracijos teisininkas būtinai turi būti Vilniuje?
Migracijos departamento paslaugos prieinamos tiek per centrinius, tiek per teritorinius padalinius, todėl adresas Vilniuje nėra būtina efektyvaus atstovavimo sąlyga. Svarbiau profilinė patirtis būtent jūsų bylų tipe – darbo imigracija, pilietybė pagal kilmę, investicijos ar šeimos susijungimas – taip pat gebėjimas atstovauti jums teisme, jei sprendimas bus neigiamas.
Ar užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje per verslą?
Kai kuriais atvejais taip, tačiau Lietuvos įmonės įsteigimas ar valdymas savaime negarantuoja leidimo gyventi. Taikomi reikalavimai priklauso nuo verslo struktūros, pareiškėjo vaidmens jame ir konkretaus teisinio gyvenimo pagrindo.
Ar ES piliečiams reikia leidimo gyventi Lietuvoje?
ES piliečių gyvenimo teisės skiriasi nuo trečiųjų šalių piliečių teisių, ir jie paprastai nesinaudoja šiame straipsnyje aprašytais laikinojo leidimo gyventi keliais. Ilgesniam buvimui gali būti taikomi registravimosi reikalavimai.
Ar galima pakeisti leidimo gyventi Lietuvoje pagrindą?
Taip. Perėjimas tarp pagrindų – pavyzdžiui, nuo studijų prie darbo ar tarp darbdavių – yra galimas ir savaime neatnaujina penkerių metų kvalifikacinio laikotarpio nuolatiniam leidimui gyventi, jei gyvenimas išlieka teisėtas ir nepertraukiamas. Rizika slypi pačiame perėjime: tarpas nuo vieno leidimo galiojimo pabaigos iki kito išdavimo gali nutraukti nepertraukiamumą net ir tuomet, kai abu leidimai buvo galiojantys. Pagrindo keitimą reikėtų planuoti prieš pasibaigiant esamam leidimui, o ne po to.
Ar galima apskųsti atsisakymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje?
Taip. Migracijos departamento sprendimą dėl atsisakymo galima ginčyti Regionų administraciniame teisme, o tokią bylą gali vesti licencijuotas advokatas. Skundo terminai trumpi ir skaičiuojami nuo sprendimo, todėl pirmas žingsnis – nustatyti tikslius atsisakymo pagrindus ir taikomą terminą. Kai kuriais atvejais pataisytas naujas prašymas yra stipresnis už skundą – šį vertinimą reikėtų atlikti prieš teikiant bet kokius dokumentus.
Išlyga
Straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Imigracijos taisyklės ir rinkliavos dažnai keičiasi – prieš priimdami sprendimus visada pasitikrinkite Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją arba kreipkitės į mus.
Teisinę peržiūrą atliko: Vincentas Zabulis, LL.M (UCL), vadovaujantysis partneris, solisitorius, advokatas, Zabulis Legal.
Teisiniai šaltiniai
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas – e-Seimas
Pakeitimų istorija
2026 m. rugpjūčio 8 d.: straipsnis peržiūrėtas ir atnaujintas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir prieinamą Migracijos departamento informaciją 2026 m. rugpjūčio 1 d. būklei.
