Nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis Lietuvoje: kokio dydžio alimentus reikia mokėti vaikui ir kaip juos apskaičiuoti?

Vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga, siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Kartais tam reikia valstybės institucijų pagalbos

Remiantis statistika, Lietuvoje kasmet išsiskiria apie trečdalis susituokusių porų, todėl vaikų išlaikymo klausimas tampa itin aktualus. Skyrybos ar tėvų gyvenimas atskirai dažnai sukelia ne tik emocinius, bet ir finansinius iššūkius. Vienas svarbiausių klausimų – kokio dydžio turėtų būti vaikui skiriamas išlaikymas? Tėvai neretai nesutaria dėl išlaikymo dydžio, jo mokėjimo būdo ar formos. Vienas gali manyti, kad pakanka padengti tik minimalius poreikius, o kitas – reikalauti didesnių sumų, atsižvelgiant į vaiko gerovę ir iki tol įprastą gyvenimo būdą. Be to, kartais išlaikymo klausimai tampa ilgai trunkančių teisminių ginčų priežastimi.

Netinkamas vaiko poreikių užtikrinimas ir tėvų konfliktai

Lietuvos teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai per mažas išlaikymo dydis neleidžia vaikui gyventi oriai, o per didelis sukelia finansinius ginčus tarp tėvų. Kai vaiko išlaikymo suma nustatoma netinkamai, pasekmės gali būti labai rimtos. Per mažas išlaikymas reiškia, kad vaiko būtinosios išlaidos – maistui, būstui, mokslui, medicininei priežiūrai ir laisvalaikiui – gali būti nepakankamai užtikrintos. Tai gali neigiamai paveikti vaiko gyvenimo kokybę, sveikatą ir emocinę būseną.

Tuo tarpu per didelė finansinė našta vienam iš tėvų gali sukelti teisinių ginčų, atitolinti jį nuo vaiko ar net paskatinti vengti įsipareigojimų vykdymo. Taip pat dažna problema – tėvai nesutaria, kokia forma išlaikymas turėtų būti teikiamas: pinigais, natūra ar kitais būdais.

Kaip nustatomas vaiko išlaikymo dydis Lietuvoje?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar santykių su buvusiu partneriu. Jei tėvai gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko natūraliai, tačiau gyvenant skyrium išlaikymas turi būti aiškiai apibrėžtas.

Svarbiausi kriterijai, kuriais remiasi teismai nustatydami vaiko išlaikymo dydį:

• Vaiko poreikiai. Kiekvieno vaiko išlaikymo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, ugdymo poreikius, socialinį gyvenimą ir iki tol turėtą gyvenimo lygį.

• Tėvų finansinės galimybės. Teismas vertina ne tik oficialias pajamas, bet ir kitus finansinius išteklius, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, santaupas ar galimybę gauti papildomas pajamas.

• Minimalus išlaikymo dydis. Lietuvos teismų praktikoje įprasta laikytis principo, kad minimali mėnesinė suma vienam vaikui turėtų būti ne mažesnė kaip pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

• Proporcingumo principas. Abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal savo galimybes. Jei vienas tėvas uždirba žymiai daugiau, jam gali tekti didesnė finansinė našta.

• Išlaikymo forma. Išlaikymas gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir natūra – pavyzdžiui, apmokant už mokslą, būsto nuomą ar kitus vaiko poreikius.

Kaip pateikti prašymą dėl išlaikymo priteisimo ar padidinimo?

Jei tėvai nesutaria dėl išlaikymo dydžio, vienas iš jų gali kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo priteisimo ar padidinimo. Procesas susideda iš kelių pagrindinių žingsnių:

1. Dokumentų surinkimas. Reikia pateikti duomenis apie vaiko poreikius: mokyklos ar darželio mokesčius, medicinines išlaidas, gyvenamosios vietos nuomą ir kt. Taip pat būtina pateikti informaciją apie tėvų pajamas ir turtą.

2. Susitarimas tarp tėvų. Jei įmanoma, rekomenduojama bandyti susitarti taikiai ir sudaryti rašytinį susitarimą dėl vaiko išlaikymo, kurį patvirtintų teismas.

3. Ieškinys teismui. Jei susitarti nepavyksta, galima pateikti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio keitimo. Šiuo atveju verta atsiminti, kad įsiskolinimas už vaiko išlaikymą gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio pareiškimo.

4. Teismo sprendimo vykdymas. Jei vienas iš tėvų nemoka priteisto išlaikymo, galima kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdomąjį raštą galima pateikti antstoliui per 5 metus nuo jo gavimo teisme.

5. Kreipimasis į Sodrą. Jei išlaikymo nepavyksta išieškoti per antstolį, nes skolininkas gyvena ne Lietuvoje, ir vaikas ilgiau nei mėnesį negauna išlaikymo, tokiu atveju tėvas ar mama, su kuriuo vaikas nuolat gyvena gali kreiptis į Sodrą dėl vaiko išlaikymo išmokos.

   
   

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dažnai akcentuojama, kad vaiko interesai yra svarbiausias kriterijus sprendžiant išlaikymo klausimus. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų sprendimuose yra pasitaikę atvejų, kai į vaikui reikalingas išlaidas buvo įtrauktos ne tik būsto, ugdymo ar medicininės išlaidos, bet ir išlaidos augintiniui, jei buvo įrodyta, kad vaikas su juo turi stiprų emocinį ryšį ir augintinis yra svarbi jo gerovės dalis. Teismas priimdamas sprendimą visada atsižvelgia į vaiko interesus ir siekia užtikrinti, kad jo materialinė gerovė nenukentėtų dėl tėvų nesutarimų.

Teisinė pagalba

Vaiko išlaikymo klausimai yra vieni sudėtingiausių šeimos teisės srityje. Pavyzdžiui, net jei vienas iš tėvų oficialiai neturi pajamų, tai nebūtinai reiškia, kad jis gali išvengti išlaikymo prievolės. Todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti ir pasikonsultuoti su teisininku. Jei susiduriate su išlaikymo problemomis ir jums reikalinga profesionali teisinė pagalba, kreipkitės į mūsų komandą el. paštu info@zabulislegal.com.

#išlaikymodydis #alimentai #alimentųpadidinimas #vaikoporeikiai #vaikoišlaikymoišmoka